- urvas
- 2 ur̃vas sm. (2) K.Būg, DŽ, FrnW, NdŽ, Plik, Prk, KlvrŽ, Plt, Plng, Šv kiaurais galais pagaliukas, per kurį perveriamas vejamas nuo vytuvų į kamuolį siūlas, vijurkas: Ur̃vas – pagaliukas su skyle, kad į ją įvėrus siūlą lengviau būtų kamūlys susukti Rt. Ur̃vas gerai siūlus subrauka Kl. Ur̃vas y[ra] siūlams vyti nu vytuvų, ka anie y[ra] susigurgždulavę Ms. Par ur̃vą reik vyti siūlus nu vytuvų LKT47(Trkn). Vyk siūlus su urvù – pirštai neskaudės Slnt. Tų siūlų nepavysi be urvẽlio, kietai, sukriai suverpti, tujau supjaustys pirštus Trk. Sugniužęs kamūlys – be urvẽlio vijau Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.